vanduo


jaučiu, tuoj lis,
bet šiandien renkuosi ilgesnį kelią namo.
drėgmė ore išsklaido visa ko žydinčio kvapą.
pavasaris.
einu ilgesniu keliu namo
pro vakaru dvelkiančias gatves
ir alėjas, nubarstytas
žiedlapiais ir žodžiais.
paukščių čiulbėjimu, laimingu juoku
ir muzika gitarų.
jauti?
visa, kas esi, esi dabar.
ant mano veido kapsi pirmi lietaus lašai,
bet šiandien renkuosi ilgesnį kelią.
namo nereikia.
namai čia.
aš skęsiu lietuje.

~

iš pasaulio į pragarą - tiltas į niekur.
tik kvailys nesusiprastų keliauti upe.
žiūri žemyn. tau baisu.
matai, plaukia žodžiai
juodi ir balti,
o lygiosios tarp jų tetrunka akimirką.
žodžiai, gavę šviesos, sulūžta.
galėtum barstyt trupinius miške, kad rastum kelią atgal.
vilkas staugtų tankmėj, o tu už jį vienišesnis.
tik miško nėra. šalia upės - rugių laukas.
didelis, lengvas ir švelnus.
čia tavo namai.
prisijaukinai.
rugiai kutena tavo skruostus, ir jie tau primena...
prisimeni?
ketvirtą valandą popiet.
jau nuo trečios esu laiminga. *
nebebaisu, šypsaisi.
upė nėra taip toli, kaip atrodė.
atsispindi dangus.
vanduo slegia.
o kur mus upė nuplukdys?

*užuomina į Antoine de Saint - Exupery „Mažąjį princą“


4 komentarai: