Įkvepiu šalto oro. Jis lėtai, tarsi šiek tiek kutendamas užpildo mano plaučius. Šie maloniai atvėsta. Pražysta visomis rudens spalvomis. Raudona, geltona, ruda. Šiltos spalvos šildo šaltą orą plaučiuose ir pabėga į mano kraują. Teka venomis ir arterijomis, nuo galvos iki pat pirštų galiukų, ir visur pro širdį. Jei siela egzistuoja, ji, esu tikra, širdyje. Taigi pro mano sielą teka kraujas į galvą ir pirštų galiukus, ir pirštų galiukus sušildo rudens spalvos. Pabudę iš šalto sąstingio, jie apsidžiaugia. Nenori vėl sušalti, taigi ima rašiklį arba teptuką.
Ir tas kraujas, tekantis pro mano sielą, išnešiojęs rudens spalvas, dabar renka trupinėlius, išsibarsčiusius nuo galvos iki pat pirštų galiukų. Mažus, nebereikalingus, išblukusius spalvų trupinėlius. Juodą sielvartą. Praeities gailėjimąsi. Nusprendžia palikti tik kelis dalykus atokiuose užkampiuose. Prisiminimui. Ir kraujas grįžta atgal į mano plaučius, ten, kur šiltas oras. Atiduoda visus surinktus sutrupėjusius jausmus. Oras vienoje vietoje ilgai neužsibūna.
labai šilta, rudeniška ir meniška. nuostabu!
AtsakytiPanaikinti[♥]
aplankyk ir mane - https://moksliukesgeras.blogspot.com/
ačiū Tau, kad skaitai.
PanaikintiTavo kūryba, kaip visada, įkvepia ir yra lyg puodelis arbatos: šiltas, malonus, norisi vėl ir vėl :)
AtsakytiPanaikintiNežinau, ar teisinga, taip apibūdinti, bet sakau, ką jaučiu :) nuostabu! nesustok kurti ir džiugink mus :)
***
http://knygupeliukas.blogspot.com/
o man nuostabus jausmas, kai, įdėdama šilumos į kūrybą, gaunu jos atgal iš jūsų:)) ačiū!!
Panaikinti