gyvensiu

kelios emocijos

18. 01. 04

Šiąnakt prisidegsim šiek tiek dūmo

Tai bus paskutiniai žodžiai, kuriuos pasakysim

Jie išgaruos žvaigždžių šviesoje.

18. 01. 20

Kambarys skendi prieblandoje; uždegu žvakę. Sėduosi ant palangės ir stebiu dar pusiau šviesų dangų, kuriame ryškėja priešpilnio mėnulio kontūrai. Temsta ir apima ramybė, susitaikau su savimi supratusi, kad nieko blogo nepasakiau. Tik žiūriu į mėlyną dangų, apsnigtus stogus ir jau įsižiebusias lempas. Aš tikiu, kad bus gerai. Mano akys vėl žibės. Ir tvirtai žinau, kad gyvensiu.

18. 01. 21

Taigi, už visa, ką pamiršim. Nes tie momentai ne mažiau reikalingi už tuos, kurie liks atmintyje. Nes pamirštam ir daug gražių dalykų. Amžino nebus nieko, ir tai visai nėra liūdna ar baisu. Nuramina. Tarsi būdamas pamirštas galėtum būti laisvas. 

18. 02. 05

Šiandien labai elegantiškai sninga. Noriu pabūti viena šioje žiemos pasakoje, todėl tik grįžusi namo numetu kuprinę ir vėl išbėgu į lauką. Vaikščiodama sutinku įsimylėjėlių porelę, kelis suaugusiuosius. Jie greitai eina, greitai plepa telefonais, žvilgčioja į laikrodžius, net rūkyti skuba. O aš einu lėtai. Svajoju lėtai.

18. 02. 25

Sakote, mes tarsi nusidėję šventieji, tie, kurių vien buvimas čia yra nuodėmė. Bet neturėtumėt bijoti tos nuodėmės daryt, nes niekada nebūsim daugiau, nei puolę angelai, kad ir kaip besistengtumėm skrist atgal ten, kur nukritom. 

18. 03. 02

Noriu gerai išsiverkti, kad visa, kas buvo šią žiemą, kas buvo pastaruosius kelis metus, išbėgtų iš mano akių kartu su ašaromis. Nerysiu jų dar kartą, tegul nukapsi ant drabužių, kuriuos paskui išskalbsiu, tegul išteka kartu su nešvariu vandeniu. Manyje nebeliks sielvarto, skausmo, blogi, nemalonūs momentai liks gyvi tik praeityje, ir aš skleisiu sparnus, kvėpuosiu, gyvensiu!