Ne tik žodis

Šimtas metų visai nėra daug - tai amžius, kokį gali nugyventi fiziškai sveikas žmogus. Atrodo, visai mažytis gimtadienis valstybės mastu, ir - aha - taip jau ir girdžiu skundus, kaip viskas perdėta ir kaip atsibodo visi projektai, dainos, kalbos, renginiai, kurie skiriami šiai dienai, o dar, žiūrėkit, užduoda parašyti kokį rašinėlį laisvės tema. Bet luktelk - ar tikrai pagalvojai, kas yra laisvė?


Jei neturėčiau tiek, kiek turiu dabar, negalėčiau būti tokia, kokia esu, laisvai keliauti, galbūt skaityti ar rašyti, ar net dainuoti savo mylima kalba - ir sunku įsivaizduoti dar daugybę dalykų, kuriuos galiu daryti dėka tų žmonių, kurie neišsigando, kurie mylėjo, kurie buvo vieningi. Pripažinkit man, kad nei kiek nesuvirpa širdis kad ir šimtąjį girdint sausio tryliktos istorijas, pasakykit, kad jums mūsų istorija nekelia net mažyčio pasididžiavimo. Mes esam ar bent jau buvome drąsi tauta, ir aš noriu, kad tokie liktumėm arba vėl taptumėm. Kartu galim kalnus nuversti, ir tam reikia tik trupučio ryžto, meilės ir tikėjimo. Tai visai nedaug, kiek galim atiduoti, palyginus su viltimi tais momentais, kai pastangos atrodė beviltiškos, su gyvybėmis, paaukotomis dėl mūsų ateities, su protestu, kuris buvo drąsus ir garsus. Už tai jaučiu atsakomybę ir dėkingumą, ir lygiai taip pat, kaip niekada negalėsim atsilyginti tėvams už viską, ką jie atidavė mums, negalėsim atsidėkoti ir Lietuvai. Bet aš atiduodu jai viską, ką galiu. Tik tiek, kiek galiu.

Laisvė nėra vien žodis. Tai ir garbė, poezija, mūsų dangus ir mūsų žemė, mūsų saulė, mūsų žmonės, kvapas po lietaus, trys gražios spalvos, šiluma, laukai, gėlės, šviesa, tai tas medaus ir kraujo skonis, kurį jaučiame ant lūpų tariant vardą gimtosios šalies.

Aš tikiu, kad esam ne tik drąsūs - mes stiprūs, protingi, įdomūs, kūrybingi, ir kartu galim padaryti bet ką. Aš Lietuvai dovanoju tai, ką galiu sukurti iš žodžių. O ką padovanosi tu?